Įvairios kėlimo operacijos reikalauja ne tik itin aukštos kokybės bei saugumo standartus atitinkančios kėlimo įrangos, bet ir gilių žinių apie jos naudojimą. Tik tokiu būdu galima užtikrinti efektyvų ir iš tikrųjų saugų kėlimo darbų procesą bei išvengti nelaimingų atsitikimų darbinėje aplinkoje. Pramoninėje veikloje, kurioje yra atliekamos kėlimo užduotys gyvybiškai svarbus yra tikslumas ir ypatingas kruopštumas, nes menkiausia klaida gali sukelti labai rimtų pasekmių. Šį kartą norėtume aptarti tinkamo naudojimosi kėlimo įranga svarbą ir pasidalinti keliais naudingais patarimais, kurie kėlimo operacijas padės įgyvendinti iš tikrųjų saugiai, nesukeliant žalos nei kroviniams, nei darbuotojams.

Klaidos, kurios dažniausiai lydi kėlimo operacijų praktiką

Iš esmės, yra du dažniausiai pasitaikantys scenarijai, dėl kurių kėlimo operacijos įgyvendinamos nesėkmingai:

•  Krovinio išsibalansavimas. Kėlimo operacijų nesėkmei labai dažnai įtaką padaro nekontroliuojamai siūbuojantis krovinys. Nekontroliuojamas siūbavimas dažniausiai atsiranda dėl neteisingo krovinio svorio įvertinimo arba dėl netikslaus svorio centro nustatymo. Dėl tokių klaidų, krovos darbų metu krovinys gali išsibalansuoti. Tokia aplinkybė tikrai gali sukelti avarines situacijas, tokias kaip krovinio susidūrimą su kitomis, šalia esančiomis konstrukcijomis arba dar blogiau, krovinio atitrūkimą nuo kėlimo įrangos. 

• Netinkamas kėlimo įrangos pasirinkimas. Dar viena klaida, kuri kėlimo operacijas užprogramuoja nesėkmei – blogai pasirinkta kėlimo įranga. Tokia klaida dažniausiai padaroma tuomet, kai su įranga dirbančiam personalui trūksta žinių apie kėlimo sprendimų parinkimą bei parinktos kėlimo įrangos taikymo sritis. Netinkamai pasirinkta kėlimo technika kelia pavojų ne tik krovos darbų našumui ar krovinio būklei, bet ir operatoriaus bei toje pačioje aplinkoje dirbančio personalo sveikatai. 

Tai yra kritinės klaidos, kurių kėlimo operacijų metu tikrai reikėtų išvengti. Šie pavyzdžiai pabrėžia faktą, kad kėlimo užduotys atliekantis personalas turi nuolat kelti savo kvalifikaciją ir gilinti žinias, nes tik tokiu būdu jis gebės parinkti konkrečios darbinės situacijos reikalavimus atitinkančią kėlimo įrangą. Taip pat labai svarbu iš anksto žinoti keliamo krovinio svorį, nustatyti jo svorio centrą ir tinkamai atlikti krovinio tvirtinimo darbus. 

Veiksmai, kuriuos būtina atlikti prieš kiekvieną kėlimo operaciją

Su kėlimo operacijomis diena iš dienos dirbantis personalas puikiai išmano kėlimo operacijų saugos taisykles. Visgi, kartais dėl aplaidumo ar pernelyg didelio pasitikėjimo savo patirtimi, darbuotojai pamiršta atlikti veiksmus, kurie padeda sukurti saugią darbo aplinką. Veiksmai, kuriuos privaloma atlikti prieš kiekvieną kėlimo operaciją:

• Kėlimo įrangos patikrinimas. Prieš bet kurią kėlimo užduotį, būtina kruopščiai patikrinti kėlimo įrangą. Kėlimo įrangą reikia ne tiesiog apeiti, o iš tikrųjų patikrinti ir įvertinti, ar nėra jokių nusidėvėjimo, pažeidimų ar gedimų požymių. Taip pat būtina įsitikinti, ar sklandžiai veikia eigos jungikliai, avariniai stabdžiai ir visi kiti mechanizmai, kurie galėtų daryti įtaką darbo saugai.
• Apkrovos įvertinimas. Būtina tiksliai įvertinti krovinio svorį ir apkrovą, kuriai yra pritaikyta kėlimo įranga. Labai svarbu tiksliai žinoti tiek krovinio svorį, tiek matmenis, nes tik tokiu būdu galima parinkti tinkamų pajėgumų kėlimo mechanizmą.
• Aplinkos įvertinimas. Prieš kiekvieną kėlimo operaciją, labai svarbu suformuoti jokių kliūčių neturintį krovinio judėjimo kelią. Iš zonos, kuria judės krovinys, reikia pašalinti visas konstrukcijas bei kitas kliūtis, tam, kad būtu sumažinta nelaimingų atsitikimų rizika. Taip pat labai svarbu pasirūpinti, kad krovos darbų metu darbinėje aplinkoje būtų tik tie darbuotojai, kurie neišvengiamai turi dalyvauti krovimo operacijoje.
• Saugumo priemonės. Saugumo dėlei, būtina užmegzti aiškų ryšį tarp visų, darbinėje aplinkoje esančių darbuotojų. Svarbu įsitikinti, kad personalas žino standartizuotus signalus, moka suteikti skubią pagalbą ir reaguoti į avarines situacijas.

Žiūrėti produktus