Su kėlimo operacijomis dažnai susiduriančios pramonės sritys savo darbinėje veikloje tikrai naudoja vieno ar kito tipo kėlimo stropus. Kėlimo stropai įprastai klasifikuojami į tris pagrindinius tipus – tekstilines, grandinines ir plieno lynų. Grandininio tipo stropai išsiskiria itin dideliu ilgaamžiškumu. Taip pat jie pasižymi labai didele keliamąja galia. Todėl sudėtingesnių kėlimo operacijų metu, dažniausiai naudojamos būtent šiai kategorijai priskiriamos jungtys. Grandininių stropų pasirinkimą reikia įgyvendinti labai atsakingai, nes nuo jo priklauso ir kėlimo operacijos sėkmė, ir darbuotojų sauga. Pateiksime pagrindinius kriterijus, kuriais reikėtų vadovautis, norint išsirinkti grandininius stropus, maksimaliai pritaikytus konkrečiai kėlimo situacijai.

Keliamosios galios reikalavimų nustatymas

Norint pasirinkti optimalų grandininį stropą, visų pirma reikia nustatyti reikiamą keliamąją galią. Klausimai, kurie padeda ją nustatyti:

• Koks yra keliamo krovinio/konstrukcijos svoris?
• Kokia yra krano ar kito, kėlimo paskirtį atliekančio įrenginio, keliamoji galia?
• Kur yra keliamo krovinio svorio centras?

Stropo šakų skaičiaus nustatymas

Grandininis kėlimo stropas gali turėti skirtingą šakų skaičių. Norint išsirinkti tinkamą šakų skaičių turintį stropą, būtina išsiaiškinti, kiek tvirtinimo taškų reikia kroviniui. Įprastai stropai turi 1, 2, 3 arba 4 šakas. Jeigu naudojamas keturių šakų stropas, krovinio prilaikymo funkciją dažniausiai atlieka tik trys šakos. Ketvirtoji šaka įprastai naudojama krovinio balansavimui.

Grandinės klasė

Pagal savo stiprumą, grandininiai kėlimo stropai yra klasifikuojami į skirtingas klases. Kėlimo operacijų metu dažniausiai naudojamos 8, 10 ir 12 klasę atitinkančios grandinės. Pasirinkus didesnės klasės jungtį, galima pasinaudoti didesne keliamąja galia. Visgi, lengvesniems arba vidutinio sunkumo kroviniams įprastai pakanka 8 arba 10 klasės jungčių. Be to, šių klasių jungtis rekomenduojama rinktis ir tuomet, kai reikalingas didesnis atsparumas korozijai. 12 klasės grandinės yra pritaikytos patiems sunkiausiems kroviniams, tačiau jų atsparumas korozijai yra mažesnis. Be to, 12 klasei priskiriamas kėlimo stropas įprastai pasižymi ir didesne kaina, todėl tokio tipo jungtį tikslinga naudoti tik pačioms sudėtingiausioms kėlimo užduotims.

Stropo ilgio įvertinimas

Renkantis vieno ar kito tipo kėlimo jungtį, daugelis vartotojų susikoncentruoja į jų kokybę bei technines charakteristikas, tačiau visiškai pamiršta įvertinti bazines savybes, tokias kaip stropo ilgį. Stropo ilgio įvertinimas yra be galo svarbus žingsnis, nes nuo jo priklauso stropo darbo kampas. Dėl didesnio kampo atsiranda didesnis stropo žiedo įtempis bei didesnis, kiekvienos stropo šakos apkrovos praradimas. Šakų ilgis turėtų būti pasirinktas taip, kad būtų išlaikytas optimalus šakos kampas vertikalios ašies atžvilgiu, nuo 0 iki 45°. Jeigu atsiranda didesnis nei 60° kampas, kėlimo darbus atlikti draudžiama.

Stropo pajungimo būdas

Ieškant grandininio stropo, taip pat svarbu įvertinti jo naudojimo principą, tvirtinimo būdą. Paprastai tariant, reikia atkreipti dėmesį, koks yra stropo šakų galas. Šiais laikais, grandininių stropų komplektacijoje dažniausiai integruojami savaime užsirakinantys kėlimo kabliai. Visgi, pasiūloje galima rasti ir kitokių parinkčių, todėl į tai tikrai reikėtų atsižvelgti. Svarbu, kad stropo priedai būtų suderinti su išoriniais elementais, prie kurių jie bus jungiami.

Tinkamai pasirinktos kėlimo stropų konfigūracijos tikrai prisideda prie saugių ir produktyvių kėlimo operacijų. Visgi, norime priminti, kad svarbus ne tik pačio stropo pasirinkimas, bet ir tinkamas jungties naudojimas. Bet kokios rūšies stropus reikėtų naudoti pagal gamintojo pateiktas instrukcijas ir rekomendacijas. Žinoma, prieš kiekvieną pakėlimo operaciją, reikėtų atlikti ir vizualinę stropo patikrą, nes tik tokiu būdu galima įsitikinti, ar jungtis neturi jokių defektų.

Žiūrėti produktus